suklupti

suklùpti 1. intr. sulinkti stačiu kampu: Lenkiau lenkiau pavažą, ir suklùpo Dgl. Lankelis dviejose vietose suklupęs Sv. Avižos po lietaus suklùpę Lzd. Šiemet bloga bus rugiai pjauti – suklùpę, sušniukę Vlk. Kas yr, kad šįmet miežiai suklùpę, išklupę (išlinkę, išsivartę) Dkš. 2. intr. atsiklaupti: Teliukienė ravi, suklupusi į kelius rš. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių suklupusi: – Jūs, rūtelės garbinėlės, ar padėsit vargt vargelį? (d.) Grk. 3. intr. suklaupti (keliems, daugeliui): Visi suklupo ant kelių ir meldės BsV156. Suklupę visi meldžias J. Visos trys suklumpa poterių kalbėti I.Simon. Rado visus tų namų žmones suklupusius Ns1832,11–12. 4. intr. kluptelėti, parpulti klumpant: Arkliai slydo ir suklùpo Krok. Suklupo ir ant nosies sukniubo Sr. Bėgo bėgo, lig suklupo Ds. Kad atjojo pas vartelių, kumelė suklupo TŽI143. Nešerti arkliai ir be Liepojaus, kieme suklups Sim. Suminklupo ristus žirgas, subyrėjo aukso kvietkos LTR(Sb). ^ Kad būt šuo nesuklupęs, būt kiškį pagavęs LTR(Šl). Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa KrvP(Dbč). Arklys an keturių kojų suklum̃pa, o žmogui an vieno liežuvio nėr dyvo Trgn. Nuvargęs tai ir ant šiaudo suklumpa PPr272. Daugiau lupo, kai suklupo KrvP(Ut).

sukluptinaĩ adv. suklupdamas, klupiniais: Arklys bėgąs zoveda sukluptinai I.

5. intr. prk. suklysti, surikti, nepadaryti ko: Ne bėda, jei čia rasis klaidų: kartą kitą suklupsi, o po to ir įprasi laisvai žingsniuoti rš. Viens ėmė ir suklùpo (susipainiojo) liudydamas Prn. Vėl suklupo bekalbėdamas bailusis Samsonas rš. Liežuvis suklumpa (pasakoma tai, ko nereikia) Kp. Suklupaũ (nepasisekė), nesugavau akmenuko Lp. 6. intr. kalbant surikti, užsikirsti: Kad ir toks mokytas, o skaitydamas suklùpo Up. 7. intr. prk. palūžti, neištverti iki galo; paslysti morališkai: Jums garbė, kad nesuklupot, laikėt kardą saujoj S.Nėr. Tikėk, žmogeli, kad tas, kurs nesuklumpa, niekuomet ir pakilti negali A.Vien. 8. tr., intr. užsipulti: Ant jos visi suklupę (ėmę klausinėti): kame yr, kame yr, o ta apie nieką nežino Vaižg. | Suklùpo mane, kad neleist, ir turėjau liktis Gs. 9. intr. visiems subėgti, supulti: Suklùpo visi – gal pagavo [žuvų] Aps. 10. intr. sugrubti: Rankos nuo šalčio suklùpo Dbk. Mėtykis mėtykis, Jonuk, sniegu, pamatysi, kad tau nagai suklùps! Kp. Draugai laukia, suklupusiomis rankomis pirštines taisinėdami Vr. \ klupti; antklupti; apklupti; įklupti; išklupti; nuklupti; paklupti; parklupti; priklupti; suklupti; užklupti